Štai pirmasis tikras tinklaraščio įrašas ir mes valso žingsneliu šokame į labai svarbią temą apie kurią iš pirmo žvilgsnio atrodytų nėra daug ko diskutuoti. Tai atsparumas. Dažnai atsparumas mums asocijuojasi su teigiamomis savybėmis. Pavyzdžiui, turėti vandeniui atsparų laikrodį arba smūgiams atsparų mobilųjį telefoną yra puiku. Kalbant apie pastaruosius gera proga prisiminti tuos senus bandymų video youtubeje, kur žmonės plodavo atspariais smūgiams tariamus telefonus į sieną ir už kelių sekundžių verkdavo šiems pabirus į šipulius. Ekspermentatoriui liūdna. Žiūrovams smagu. Stebėtojų yra daugiau, tad prielaida lieka ta pati – atsparumas gerai. O ar pagalvojote, jog kai kada gali būti ir negerai?
Štai ir prišokame prie rimtos temos – atsparumas antibiotikams, kuris deja nėra nei linksmas nei smagus.
Daugelis turbūt žino šį bei tą iš istorijos, bei tai jog antibiotikų (o tiksliau pirmojo modernaus antibiotiko – penicilino) išradimas sukėlė tikrą bumą pasaulyje. Staiga medicina tapo pajėgi nugalėti daugelį iki tol dažnai mirtinomis buvusių ligų, tokių kaip sifilis, (beje pirmieji antibiotikai ir buvo išbandytas būtent su šia bakterija, mat nepaisant to ką seneliai kalba, visais laikais būta mėgėjų pasikutenti nesusituokus, o ir dar kiek), plaučių uždegimas, meningitas ir daugelis kitų. Taip pat gana greitai atėjo suvokimas, jog naujieji stebuklingi vaisteliai gali gydyti ne tik žmogiškas, bet ir gyvulines infekcijas. Viso to pasėkoje greitai žmonių gyvenimo trukmė ir kokybė pagerėjo (jei atmesime pasaulinius karus), o ir gyvuliukai mažiau sirgo. Žodžiu visi linksmi ir laimingi, na nebent tą nuo ligų pagydytą, bet galiausiai paskerstą ir iškeptą paršelį. Čia labai norėtųsi dėti tašką ir sakyti, kad taip gyvensim visada. Deja.
Šiuo metu antibiotikų atsparumas yra viena iš didžiausių pasaulinės sveikatos problemų. Vis daugėja atvejų kuomet žmonės suserga ligomis, kurių bakterijos yra išvysčiusios šį atsparumą. Tokių žmonių gydymas trunka žymiai ilgesnį laiką, yra brangesnis ir pavojingesnis, nes dažnai pagalbon pasitelkiami naujos kartos vaistai, kurie yra ne tokie veiksmingi bei turintys daugiau ir nemalonesnių šalutinių poveikių. Vienas iš labiausiai bauginančių antibiotikams atsparių pavydžių yra atspari tuberkuliozės atmaina, bet apie ją smulkiau papasakosiu kitame įraše.
Tai ką gi mums daryti,- turbūt paklausite. Pirmiausia, tai nepanikuoti, o pabandyti suprasti kodėl ir kaip tai vyksta.
Pradėkime nuo to, jog ligas sukelia trys pagrindinės sukėlėjų grupės. Tai yra bakterijos, virusai ir grybai. Antibiotikai žudo tik vieną iš jų. Kurią? Duosiu užuominą. Pats žodis antibiotikas skamba jau panašiai kaip ir bjaurybės, po kurių invazijos mums neretai būna labai bloga. Eureka, tai yra bakterijos. Bakterijos kaip ir viskas šioje žemėje evoliucionuoja, prisitaiko, tobulėja ir taip po truputį įgauna atsparumą savo žudikams, kurie beje praktiškai nepasikeitę, naikina jas jau gerokai daug laiko. Taigi, būtent jos, bakterijos, tampa atspariomis veikliosioms medžiagoms, o ne žmonės ar gyvūnai.
Visa tai skamba labai pesimistiškai, tiesa? Juk, jei bakterijos keičiasi pačios, užtenka tiesiog apsikrėsti ir taip vaistams atsparios ligos plis? Na, atsakymas ir taip ir ne.
Tiesa ta, jog mes dažnai neatsakingais savo poelgiais patys prisidedame prie bakterijų tobulėjimo iki superbakterijų. Kad nustoti tai daryti galiausiai reikia kartui ir visiems laikams suprasti, jog antibiotikai veikia tik BAKTERIJŲ sukeltas ligas. Tai įsisavinus taps aišku, jog ne kiekvieną kartą pajautus peršalimo ir ar kitos ligos simptomus mums reikia jų griebtis.
Tuomet kaip atskirti virusinę infekciją nuo bakterinės? Šis klausimas jau yra kiek sudėtingesnis ir vienintelis žmogus, kuris tikrai turėtų tai daryti ir yra Jūsų gydytojas. Deja mes lietuviai vis dar mėgstam kada ne kada patys jais pažaisti. Šis hobis ypač išryškėja atėjus nuostabiąjam metų laikui kai mylima žemelė pavirsta į drėgną pliurzą ir pradeda kamuoti peršalimai arba aplanko ponia gripo epidemija. Daugelis mūsų 21 a išlepusių žmonių vos pajutę pirmuosius simptomus ima gerti bet ką bele tik pamačytų. Dažnas tuomet ir prisimena, jog greičiausiai suveikia antibiotikai.
Nors jau kuris laikas antibiotikai Lietuvoje nėra parduodami be recepto, dažna bobulytė pasiraususi vaistų stalčiuje atranda vieną kitą tablečių likutį ir skuba gelbėti savo ligos kamuojamą anūkėlį šventai tikėdama, jog daro gerą. Vis tik ji kaip ir jos anūkas nežino, jog gripas visais atvejais yra viruso sukelta liga, nuo kurios padėti gali tik antivirusiniai vaistai, lova bei naminis vištienos sultinys. Ar esate pastebėję jog kone kiekvienais metais kilus rimtai epidemijai gydytojai prašo ligonių neplūsti klinikų, o likti namuose ir gerti daug skysčių? Tai yra dėl to, jog Jums net ir prasikankinus eilėje su aukščiausia temperatūra ir apkrėtus kitus klinikos pacientus, jie vis tiek negalės skirti jokių rimtų vaistų, o dar ir nuduos velnių, kad nesiilsint ir didinate riziką susirgti komplikacijomis. Ir vis tiek tai kiekvienais metais piktina bobutes, ir vis tiek kiekvienais metais jos neklauso ir eina.
Dar vienas atvejis kuomet mes patys prisidedame prie vieno ateities didžiausių medicinos iššūkių yra kuomet gydytojo pasikirtus antibiotikus vartojame ne pagal tikslias instrukcijas, bet vėl pagal tai kaip mums patiems atrodo geriau. Štai ir dažnas scenarijus. Antibiotikai dažnai veikia greitai, tad dažnai jau po poros dienų vartojimo mes atsibundame jausdamiesi sveiki kaip ridikai. O jei, žmogau, pasveikai tai kam tie vaistai? Dar kažkur girdėjai, kad ir kepenims tabletės kenkia. Taip taręs sviedi nebaigtą pakuotę į šoną ir skubi džiaugtis gyvenimu. Staiga, ups… Po poros dienų vėl blogą, čiumpi atgal nusviestas tabletes, o šios jau taip efektyviai nebepadeda. Kodėl? O todėl, jog pirmiesiems antibiotikams ėmus veikti pirmos miršta silpniausios bakterijos ir mes staiga pasijuntame geriau. Vis tik, stipresnės lieka gyvos. Nustojus gerti vaistus išgyvenusios, ne tik pradeda daugintis toliau, bet po antibiotikų antplūdžio dar ir būna įgavusios imunitetą ir kaip kokie terminatoriai kovoja prieš vaistus aršiau.
Štai Jums ir išvada – kiekvieną kartą kai geriame antibiotikus ne pagal paskirtį mes didiname riziką, jog mūsų organizme esančios bakterijos įgaus atsparumą.
Žinoma, neatsakingas antibiotikų vartojimas išsivysčiusiose šalyse, kur jų prieinamumas yra smarkiai ribojimas, tėra tik ledkalnio viršūnė. Blogiausia situacija yra šalyse ir regionuose, kur vaistai yra vargiai prižiūrimi, jų gali gauti bet kas ir bet kokių ir suprantama infekcijų plitimas yra žaibiškas. Tose šalyse reikalingi politiniai sprendimai, kuriuos paskatinti tarptautinė bendruomenė turi tik labai mažai tikros galios. Bet mes vis tiek nesame apsaugoti, nes bakterijos negerbia sienų, neturi pasų tad ir keliauja laisvai. Antibiotikų atsparumas kelia grėsmę visam pasauliui. Jei išplis vis daugiau infekcijas sukeliančių bei vaistams atsparių bakterijų sutriks visa modernioji medicina ir tokios praktikos kaip organų transplantacija, chemoterapija ar tai paprasčiausios operacijos kaip apendicito šalinimas bei cezario pjūvis.
Taigi mieli draugai dabar jau žinokit kaip veikia antibiotikai, nuo ko ir kaip juos reikia vartoti, o dar geriau ir bobutes pamokykit. Liepkit joms pasiskiepyti nuo gripo, o jei vis tik susirgtų gulėti ir gerti daug skysčių. Ir patys taip darykit. Ir virusai savaime išdvės. O jei gydytojas skyrė antibiotikų išgerkit visa kursą iki galo ir kitam kartui tos pusės pakuotės netaupykit. Vis tiek ji vargiai padės. Vien žo, būkit sveiki, smagūs ir linksmi.
Jūsų L.
Šaltiniai:
- World Health Organization – Antibiotic Resistance
- Centres of Disease Control and Prevention – How Antibiotic Resistance Happens
- R. I. Aminov – A Brief History of the Antibiotic Era: Lessons Learned and Challenges for the Future
Want To Know 