Author: Laurita Pet

Pradėsiu nuo prastų pasiteisinimų. Labai ilgai nieko nerašiau, nes turėjau krūvą darbų ir naujų veiklų. Lėkšta, žinau, bet pagaliau reikalai stoja į vietas ir aš vėl galiu grįžti į savo kritišką populiariajai nuomonei ir kandžią būti. Tris kart valio.

Grįžus į bėgius iš karto pakalbėsiu tema, kuria lyg varpais dabar skalambija visas pasaulis. Tas didelis didelis baubas koronos virusas arba kaip aš pavadinčiau koronos manija, kuri vis labiau plinta skleidžiantis panikai ir kartais klaidingai informacijai. Na, bet apie viską nuo pradžių.

Pradėkime nuo trumpų faktų, – kas ta korona ir su kuo ji valgoma. Taigi, koronos virusais bendrai yra vadinami visi virusai galintys sukelti viršutinių kvėpavimo takų, panašias į peršalimą, ligas žmonėms bei gyvūnams. Naujai atrastasis virusas būtent sukelia COVID-19 ligą. Ką tai reiškia? O gi pirmiausia tai, jog ne visi turintys virusą suserga liga ar pajunta jos simptomus. Kai kurių žmonių imunitetas sugeba pats nukauti virusą jiems to nė nepajutus, bet taip pat nieko neįtardami jie vis tiek gali užkrėsti kitus. Pati liga, pasireiškia karščiavimu, sausu kosuliu, nuovargiu bei kitais į gripą panašiais simptomais, taip pat kartais gali sukelti viduriavimą, bei blogumą skrandyje. Su koronos grupės virusais žmonija yra susidūrusi ir seniau. Būta tokių kaip Viduriniųjų Rytų respiratorinis sindromas arba sunkus ūmus respiratorinis sindromas. Pastarieji du taip pat buvo klastingi, aukų nusinešę ir greitai plintantys, bet suvaldyti juos pavyko.

Na, o dabar prieikime prie linksmiausios ir esminės šio įrašo dalies, tai šiandieniniai pletkai apie virusą, ir pažiūrėkim kiek juose tiesos, o kiek melo. Primenu, kad kaip visada visas nuorodas į šaltinius (jog būtų aišku, kad faktų neišsigalvoju) rasite sąraše po tekstu.

Pletkas nr. 1 – vaistai nuo koronos viruso jau seniai yra išrasti, o dar tiksliau jau buvo dar prieš paleidžiant į laisvę patį virusą. Na šitą, aišku, patikrinti sunku, lygiai taip pat kaip ir ateivių egzistavimą. Paleido kas sintetinį virusą ar nepaleido, norėjo depopuliacijos ar nenorėjo… Tiesa slypi kažkur anapus. Visgi ką be didelių diskusijų galima aptarti priežastis, kodėl antivirusiniai vaistai nuo koronos tipo virusų neatsiranda greitai. Pirmiausia, tai yra dėl to, jog šio tipo virusai, turi gebėjimą greitai mutuoti, taip prisitaikydami prie juos veikiančių sąlygų bei peršokti gyvybės rūšių ribas, arba jei paprastai, tam tikru momentu iš gyvūnų pereiti į žmones. Mokslininkai bandydami išrasti vaistus bei vakcinas ne visada spėja suktis su viruso tempu, tad tai panašėja į šaudymą į nuolat judantį taikinį. Tik atranda kokią priemonę, op virusas jau ir pakito. Šiai dienai vaistų kol kas jokių NĖRA, kad ir kas jums bandytų pasakoti kitaip. Tiesa JAV buvo atliekami bandymai su turimais vaistais nuo Ebolos viruso, kurie baigėsi sėkmingai. Vis tik, dar nėra pakankamai aišku ar bandyme dalyvavę pacientai pasveiko būtent nuo vaistų, ar virusinių kūnelių organizme sumažėjo savaime, kas jeigu pamenate praeitą įrašą apie antibiotikus yra natūralu ir dažniausiai būtent taip žmonės pasveiksta nuo viruso sukeltų ligu – t.y. savaime.

Pletkas nr. 2 – priemonės ant kurių parašyta “kovoja su koronos virusu” arba “anti-corona virus” nors ir brangesnės, yra efektyvesnės nei paprastos dezinfekcinės priemonės. MELAS, trumpai ir aiškiai. Visais laikais būta tokių, kurie sėkmingai pasipinigauja krizinių situacijų metu, bus tokių ir dabar. Mokslininkai jau spėjo nustatyti, jog naujasis koronos virusas turi apvalkalą, tad yra veikiamas visų dezinfekcinių priemonių lygiai taip pat kaip ir visi kiti virusai ar bakterijos. Išvada – paprastas dezinfekcinis gelis kainavęs 2 eurus yra toks pat veiksmingas kaip ir tas dvigubai kainuojantis “koronos virusą naikinantis”.

Pletkas nr. 3 – viskas apie kaukes. Na čia jau daug kalbėta. Jeigu esi sveikas, kaukė tavęs neapsaugos. Virusai į mūsų organizmą patenka per akis, ne tik per burną ar nosį. Kaukė skirta jau sergančiam žmogui, ir veikia kaip barjeras kostint ar čiaudint jo skleidžiamiems virusams patekti į aplinką. Išvada – jeigu sergi, nešiok kaukę, net ir namuose, kaip tai pataria specialistai. Jei esi sveikas, nemėtyk pinigų į balą ir neteršk aplinkos.

Pletkas nr. 4 – iš Kinijos atėjusios siuntos gali būti užkrėstos virusu. MITAS. Na gerai, jeigu būsime labai tikslūs, taip, iš Aliexpress parsisiųstas daiktas galbūt ir galėjo būti liestas koronos liga sergančiojo ir turėjęs ant savęs virusą. Vis tik siuntiniai iš ten pas mus keliauja maždaug mėnesį, o viruso gyvavimas negyvoje terpėje yra kur kas trumpesnis. Išvada – jeigu daiktas ir buvo apkrėstas, virusas kelionės neišgyveno ir iškeliavo pragaran.

Pletkas nr. 5 – alkoholis naikina virusą. Deja, bet tik iš išorės, ne iš vidaus. Nors suprantu, būtų smagu.

Pletkas nr. 6 – greitai atkeliaus virusas į Lietuvą ir mums visiems tikrai šakės, nes jei didžiosios šalys nesusitvarko tai Lietuvėlei aleliuja. (Pataisymas – virusas jau atkeliavo, tekstas buvo rašytas vasario 27 dieną, dar iki pirmojo atvėjo paskelbimo). Taip, virusas ateis. Kiek bus užsikrėtusiųjų, niekas negali pasakyti tiksliai. Vis tik, nereikia pamiršti, jog ne visi užsikrėtusieji išvysto ligą, ir net iš sergančiųjų ne visi miršta. Kaip ir nuo paprasto gripo, nuo koronos pirmiausia kentės senyvo amžiaus ir ligoti žmonės. Jeigu rimtai aukų greičiausiai neišvengsim, kaip ir kiekvienais metais neišvengiame jų nuo gripo, nes visuomet bus žmonių neturinčių laiko sirgti, per vėlai atkreipiančių dėmesį į simptomus ar tiesiog silpno imuniteto.

Tad ką daryti?

Vis tik, manau pirmiausia gal ne grikių ir konservų reiktų bėgti pirkti, o prisiminti keletą paprastų savisaugos taisyklių:

• Plaukime kuo dažniau rankas. Buvai lauke – plauni rankas, eini valgyti – plauni rankas, glostei gyvūną – plauni rankas ir taip toliau ir panašiai. Rankų higiena yra pati pirma ir svarbiausia virusinių ligų profilaktikos priemonė, ar tai būtų gripo ar koronos virusas
• Stenkimės kuo mažiau liesti veidą, ypač būnant lauke ir nenusiplovus ar nedezinfekavus prieš tai rankų, kad galimos viruso dalelės sunkiau patektų į organizmą.
• Labai svarbu, pajutus simptomus ir turint įtarimų dėl viruso sukeltos ligos nelėkti stačia galva pas gydytoją. Tam šiais laikais yra telefonai. Neikime iš namų tam, kad neužkrėstumėm dar daugiau žmonių. Esant reikalui tarnybos pačios atvyks ir suteiks visą reikiamą pagalbą.
• Palaikykime bent vieno metro atstumą nuo kostinčio ar čiaudinčio žmogaus, o patys visuomet prisidenkime burną vidine alkūnės dalimi.
• Galiausiai, padidėjus susirgimų skaičiui, venkime masinio susibūrimo vietų, kelionių ir vietoj to geriau praleiskime daugiau laiko namuose su šeima.

Štai ir viskas. Niekas tikrai nežino kaip bus, ir šio įrašo tikslas tikrai nebuvo liepti Jums nesisaugoti. Jeigu miegosite ramiau prieš tai prisipirkę kruopų, kaip sakoma beli tik mačija. Vis tik, ką norėjau šiandien pasakyti, yra tai, jog, mielieji, nesileiskit į masinę psichozę. Neprisigalvokit, kad valdžia kažką nuo Jūsų slepia, ir nepradėkit melstis ar gerti degtinės vos išgirdę, jog uždaroma mokykla ar ligoninė. Atsiminkit, jog visos šios praktikos, yra natūralios ir reikalingos tam, kad virusas neišplistų ir tai nereiškia, kad jeigu jau kažką uždarė tai pusė matyt žmonių išmirė. Nusiraminkim. Mes turime mokslą, bei prireikus tarptautinę bendruomenę ir jos paramą, tad kažkaip susitvarkysim. Šiandien, labiausiai bijoti turėtų vargingos šalys, kurios neturi resursų kovoti su tokio tipo krize, na bet Lietuva (nors ir daliai bambančių pesimistų ir atrodo kitaip) nėra vargingųjų šalių sąraše. Taip kad giliai įkvėpkit ir atsipalaiduokit. Na, o jeigu karantinas ateis, pažiūrėkit į šviesiąją pusę. Gausim visi atostogų nuo darbo ir aš galbūt tuo pasinaudosiu ir parašysiu pagaliau savo baigiamąjį. Tad dar kartą primenu, būkim socialiai atsakingi, saugokim vieni kitus ir viskas bus gerai. Šiandien tiek.

Jūsų, L.

Šaltiniai:

• Apie patį Koronos virusą ir kaip jis plinta – https://www.bbc.com/future/article/20200210-coronavirus-finding-a-cure-to-fight-the-symptoms
• Pasaulinės sveikatos organizacijos rekomendacijos dėl viruso profilaktikos – https://www.who.int/emergencies/diseases/novel-coronavirus-2019/advice-for-public
• Dar keletas PSO panaikintų mitų apie virusą – https://www.who.int/emergencies/diseases/novel-coronavirus-2019/advice-for-public/myth-busters
• Nuolat atnaujinama statistika apie naujų ligos atvejų, mirčių ir pasveikinimų skaičių – https://www.worldometers.info/coronavirus/
• JAV bandymai gydyti koroną anti-ebolos vaistais – https://edition.cnn.com/2020/02/26/us/coronavirus-us-American-treatment-trial/index.html

Prabėgo kiek daugiau nei savaitė nuo tada kai įkėliau rašinėlį apie šešiolikametę aktyvistę Gretą Thunberg. Šiandien atėjo laikas antrajai vaikų aktyvistų daliai, kurioje norėčiau pakalbėti apie kitus buvusius arba esamus jaunuosius kovotojus už savo įsitikinimus.

Praeitame įraše jau dėsčiau mintis bei logiką slypinčią už vaiko, kaip viešosios agitacinės figūros kėlimo. Visuomenė linkusi vaikus laikyti tyrais, galios žaidimų nepaveiktais, tiesą sakančiais ir iš prigimties gerais padarėliais. Dėl šių bei kitų, elementarių biologinių instinktų vedamų, priežasčių mes, suaugusieji, dažniausiai bent jau pasistengiame vaiką išgirsti. Kitaip tariant vaiko žodžiai pasiekia daugiau auditorijos nei įgrisusių, apsimelavusių politikų ar visuomenės veikėjų ir mums tai šiandien puikiai demonstruoja Greta. Bet ji nebuvo pirmoji ir nėra vienintelė.

Pradėkime nuo vienos ryškesnių praėjusio amžiaus mergaičių Samanthos Smith, apie kurią kaip teigiama žinojo visas Sovietų pasaulis. Panašiai kaip Greta, Samantha visai netikėtai ir labai greitai iš paprastos mergaitės tapo sensacija. Ar galite įsivaizduoti filmą, kuriame siužetas prasideda nuo 10 metų amerikietės mergytės palinkusios prie stalo ir skrebenančios į popierių. Tuo metu pasigirstų vidinis balsas: ‘‘Brangus pone Adropovai, mano vardas Samantha ir man yra 10 metų. Sveikinu su Jūsų naujosiomis pareigomis (Sovietų Sąjungos generalinio sekretoriaus). Bet man neramu, jog Rusija gali pradėti atominį karą su JAV. Ar Jūs balsuosite už tokį sprendimą?…’’ Miela, tiesa? Ir vis tik tai buvo ne filmas. 1982 metais Samantha tikrai parašė laišką. Teigiama jog ji tai padarė niekieno neskatinama, apart savo mamos, kuri idėją pasiūlė kaip pokštą arba tiesiog metė kaip vieną tų, kai nebežinai ką atsakyti mažamečiui į niekada nesibaigiančius klausimus iš serijos ‘‘kas yra kosmosas?‘‘. Vis tik Samantha tai padarė ir greičiausiai tik per milžinišką atsitiktinumą Maskvoje kažkas tame įžvelgė galimybę ir paskatino Andropovą ne tik viešai atsakyti į mergaitės laišką, bet ir pasikviesti ją paviešėti Rusijoje. Nuo tada ji pati bei jos šeima tarsi pateko į realybės šou Keep It Up With Samantha – Soviet Union Edition. Jų kelionę sekė kameros, grįžus namo laukė interviu, o galiausiai ir pasiūlymai vaidinti kine. Tačiau mums įdomu yra tai, jog prieš išvykstant Samanthos šeima buvo konsultuojama JAV specialiųjų tarnybų, kaip teigiama SSRS etiketo taisyklių klausimas. Kiek vėliau, manoma iš tų pačių tarnybų, ėmė sklisti gandai, kad mergaitės tėvai buvo užverbuoti Sovietų. Tuo tarpu pati Samantha buvo skelbiama jaunuoju taikos balandėliu, mažinančiu įtampą tarp dviejų nesutariančių šalių. Vis tik istorija baigiasi tragiškai. Būdama vos trylikos mergaitė žuvo mažo lėktuvo katastrofoje. Būtent tais pačiais metais Rolandas Reiganas pradėjo antrąją JAV prezidento kadenciją ir priminsiu, jog yra laikomas labiausiai Šaltąjį Karą paaštrinusiu JAV prezidentu. Aišku savaime prie jo vykdomos užsienio politikos bei kosminių skydų virš JAV kūrimo planų taiką nešanti nekalta mergaičiukė derėjo mažai. Na ir jos neliko. Sutapimas? JAV sakė taip, Sovietų Sąjunga teigė ne. Kaip buvo iš tiesų nežinau nei aš nei Jūs. Bet kiekvienas savo galvoje pafantazuoti galime ką norime. Vardan diskusijos. Beje, daugiau pasiskaityti apie Samanthą bei laiškų kopijas rasti galima čia: https://www.samanthasmith.info/

Na, o dabar grįžkim į duotuosius laikus. Nėra ko ginčytis, kare pažeidžiamiausi yra vaikai. Jų mums labiausiai gaila ir dėl jų surenkama daugiausiai lėšų humanitarinei pagalbai teikti. Vienas iš tokių vaikų, mergaitė pritraukusi tūkstančių dėmesį, – Bana Alabed iš Aleppo. Būdama vos septynerių (!) su mamos pagalba Bana sukūrė Twiter paskyrą, kur pradėjo dalintis žinutėmis apie savo kasdienybę karo draskomoje Sirijoje. (Nuoroda į Bana Alabed paskyrą https://twitter.com/alabedbana) Žinutes dažnai papildydavo sužeistų, ar net mirusių vaikų nuotraukos ir žinoma šiurpino pasaulį. Kartais Bana filmuodavosi ir trumpuose video, kur vėl pasakodavo apie šalia jos vykstančias baisybes, bei tikindavo bijanti dėl savo ir savo šeimos ateities. Sutikit sunku neašaroti, kai miela maža mergaitė juodomis akimis pasakojanti bijanti mirties. Na, bet nusivalykim snarglius ir pamąstykim. Karas Sirijoje yra bene didžiausia žmonijos sukelta tragedija pastaraisiais metais. Tai yra faktas. Gausybė vaikų žuvo jame visiškai be prasme košmariška mirtimi arba kentė baisias gyvenimo sąlygų. Tai irgi yra faktas. Vis tik, paliekant emocijas už nugaros kyla nemažai klausimų. Pirma, kaip septynerių metų mergaitė iš Sirijos sugeba raiškiai išsireikšti kalbėdama karo tematika kalba, kurią dar tik pradėjo mokytis. Jos mama neslepia padedanti Banai rašyti žinutes, bet tai nepatvirtina ar mergaitė tikrai dėsto savo pačios ar suaugusių jai pašnibždėtas mintis interviu ar filmuojamų video metu. Antra, yra manančių, jog mergaitės tėvai priklausė sukilėlių gretoms ir naudojo dukrą propagandai skleisti. Galiausiai, įtarimą kelią ir tai, jog nemažai žinučių akcentuoja būtinųjų išteklių kaip elektros bei vandens trūkumą, tačiau Bana visuomet turėjo interneto ryšį. Būtent dėl pastarojo fakto ir nuotraukų keltų į Banos paskyrą būta spekuliacijų, jog ji pati bei jos šeima kurį laiką jau nebegyveno Sirijoje, bet vis dar rašė kraupias žinutes ir prašė pasaulio palaikymo. Kaip ten bebūtų faktas išlieka toks, jog Bana Alabed yra puikiai žinoma pasaulyje bei JAV, kur šiuo metu gyvena su savo šeima, ir toliau tęsia savo veiklą dalindama interviu bei susitikdama su garsenybėmis.

Na ir pereikime prie dviejų paskutinių vaikų aktyvistų pasisakančių ne apie klimato kaitą ar karą, bet už teisę būti tuo, kuo jie nori, ar mano norintys, būti. LGBT teisės bei kova prieš nelygybę šiandien turbūt yra pasistūmėjusi toliau nei bet kada anksčiau ir čia taip pat neapsieita be vaikų. Štai viena tokių translytė Jazz Jennings. Šiuo metu merginai jau yra devyniolika, tad vadinti jos vaiku jau nereikėtų. Vis tik populiarumo ji sulaukė dar būdama 7nerių po vieno pirmųjų savo interviu apie tai, jog nuo pat ankstyvos vaikystės žinojo esanti mergaitė. Šiandien Jazz jau yra pasidariusi lyties keitimo operaciją, agituoja už LGBT teises ir netgi turi savo laidą amerikiečių lengvo pramoginio turinio kanale TLC (kuris neapsakomai ironiškai yra verčiamas į The Learning Channel arba mokomąjį kanalą), kurioje pasakoje ką reiškia būti translyčiu paaugliu. Kad per daug neišsiplėsti, šalia Jazz atsiduria ir dvylikametis Dasmond Napoles kitaip žinoma sceniniu pseudonimu Desmond is Amazing (Desmondas yra nuostabus). Šis jaunasis drag atlikėjas JAV taip pat yra žinomas kaip mados dizaineris, aktorius, modelis, dar gal bala žino kas (tikrai, šio vos pradinę mokyklą baigusio asmens dosje yra platesnis negu mano, nors aš jau, gėda prisipažinti, te baiginėju studijas antrame universitete. Dosje galite pamatyti čia https://desmondisamazing.com/) bei taip pat LGBT aktyvistas. Abu šie jauni žmonės teigia pasisakantys už lygybę bei gebėjimą būti savimi be baimės ir suvaržymų. Tai yra puiku. Giriu juos už drąsą ir atsidavimą. Bet ar tikrai dvylikametis ar tuometinė septynmetė yra tinkamo amžiaus ir būtent tie žmonės, kurie turėtų kalbėti apie seksualinę orientaciją bei lyties keitimą. Nesupraskite manęs klaidingai, aš neturiu nieko prieš LGBT asmenis. Meilė yra vienoda visiems. Bet ar mums neužtenka, kad apie tai atvirai kalba visas būrys įžymių žmonių? Man asmeniškai kyla klausimas ar vaikai apskritai turėtų kalbėti apie seksualumą ir seksualinę laisvę ir nesvarbu ar tai būtų homo ar hetero. Mes (na bent jau aš) tokių metų dar žaidėm kieme slėpynių ir geriausiu atveju akies krašteliu matėme aistringesnį vieną kitą bučinį per televizorių tėvams nespėjus perjungti kanalo. O gal tai modernios visuomenės ateitis ir aš per daug senamadiška? Nežinau.

Štai ir pristačiau būrį vaikų, drąsiai skelbiančių savo tiesas. Kiek ten iš tikrųjų yra JŲ tiesos ir minčių gimusių JŲ galvose spręskite patys. Aš te galiu pasakyti, jog neturiu nieko prieš aktyvius vaikus. Savo amžiuje, berods penktoje ar šeštoje klasėje, taip pat priklausiau vienam socialiniam vaikų klubui, kur mes ėjome per klases ir renginukus pasakodami kitiems bendraamžiams apie narkotikus, alkoholį ir panašius dalykus. Tačiau niekas iš mūsų nedarė žvaigždžių, ir grįžę namo mes bėgdavome žaisti į lauką. Mes turėjome vaikystę. Ar būdama tokių metų aš bučiau norėjusi, jog iš manęs imtų interviu? Manau taip. Buvau drąsus vaikas, taip kad pokalbiai ir dalyvavimas laidose man būtų skambėję smagiai. Vis tik, dabar pagalvojus, ar norėčiau, kad užaugus mane visi pažinotų ir prisimintų kaip tą vaiką agitatorių? Nemanau. Vaikai nemąsto taip kaip suaugusieji. Jie retai supranta apie tikrąsias pasekmes. Juos lengva paveikti kalbėti apie vieną ar kitą tikinant, jog taip jie padarysią gerą, kol galiausiai tai gali virsti jų darbu. Ar suaugusieji turėtų tai leisti ir tuo naudotis? O gal vis tik auga nauja begalo protinga indigo (ar kaip ten supermamos juos vadina) vaikų karta, kurie bręsta greičiau ir jiems nebereikalinga normali vaikystė? Vėl gi, nežinau ir kaip visada palieku nuspręsti Jums. Šiandien tiek.

Jūsų, L.

Šaltiniai:

• Oficialus Samanthos Smith puslapis – https://www.samanthasmith.info/
• Samanthos Smith interviu populiarioje JAV ”Vakaro šou” laidoje – https://www.youtube.com/watch?v=b9DXsHvG-Wk
• Oficiali Banos Abden Twiter paskyra – https://twitter.com/alabedbana
• Straipsnis apie Bana Abden The New York Times – https://www.nytimes.com/2017/10/06/world/middleeast/bana-alabed-aleppo-syria.html
• Straipsnis Time apie Jazz Jennings – https://time.com/4350574/jazz-jennings-transgender/
• Oficialus Desmond Napoles puslapis – https://desmondisamazing.com/

Gerai, prisipažinsiu. Antrajam tinklaraščio įrašui buvau suplanavus visai kitokią temą. Vis tik tai apie ką susiruošiau rašyti šiandien paskutiniu metu tiesiogine to žodžio prasme kausto viso pasaulio dėmesį, na, o aš nebūčiau kad esu jei kaip visada nepasižiūrėčiau į esamą ažiotažą kritiškai ar bent nepamąstyčiau iš kitos pusės.

Prieš pradėdama norėčiau pridėti disclaimer‘į: aš jokiais būdais nenuvertinu asmenų apie kuriuos bus rašomas šis dviejų dalių įrašas, bei nenoriu kurstyti jokių sąmokslo teorijų. Jų pasiekimai tikrai yra dideli ir aš būdama jų amžiaus geriausiu atveju sugebėdavau įtikinti savo tėvą, kad jis išleistų mane į vakarėlį arba nakvoti pas draugę (kas realiai būdavo vienas ir tas pats) o ir tai ne visada. Vienintelis mano tikslas yra pakalbėti apie šiandienos aktualiją kiek kitaip, tai yra ne pulti liaupsinti, o vardan diskusijos pagvildenti ją kritiškai arba liaudiškai tariant pasikabinėti. Taigi pradedam.

Turbūt nerasime šiandien žmogaus, kuris nežinotų kas tokia yra Greta Thunberg. Gerai, gal koks mažiau naujienomis besidomintis žmogus ir nesusigaudys apie ką eis kalba vien išgirdęs jos vardą, bet jei pridėsime ‘‘ta mergaitė, kur streikuoja už klimatą’’ statau 5 eurus iš karto pasigirs ‘’ai, ta, žinau… Matei kaip ji į Trumpą žiūrėjo, bliamba geras ane?’’

Taip, turiu pripažinti bliamba tikrai geras. Jai viso labo 16 metų. Paradoksaliai iš išvaizdos ji atrodo dar jaunesnė, bet kai prasižioja ir ima kalbėti skamba kaip minimum antrakursė aplinkosaugos studentė, su ne pagal jos amžių raiškia ir sklandžia anglų kalba. Pasaulis ją giria už jos atsidavimą, užsispyrimą ir drąsą planetos įtakingiausiems drėbti į veidą tai, ką mokslas bando pasakyti jau ne vienerius metus. Dar vienas faktas, ji tvirtina, jog yra visiškai nepriklausoma ir viską daro griežtai savo pačios iniciatyva. Čia skamba ilgi ir audringi plojimai. Šaunuolė Greta. Ir iš tiesų nesupraskit manęs klaidingai. Klimato kaita yra labai opi nūdienos problema, glaudžiai susijusi su bręstančiomis sveikatos problemomis visame pasaulyje, apie ką taip pat ruošiuosi kalbėti ateityje, bet kaip jau sakiau pažiūrėkime į viską kiek kritiškiau.

Besiruošdama šiam įrašui aptikau vieną gan įdomų straipsnelį publikuotą National Review. Jame jaunosios aktyvistės užsidegimas buvo lyginamas su tipišku paauglišku reikalavimu ‘’noriu visko arba nieko ir noriu čia ir dabar! Jei to negausiu, jūs visi (suaugusieji) būsite mano priešais ir po velnių išvis niekas manes nesupranta‘‘. Turiu pripažinti, Gretos emocingosios kalbos tikrai kai kada skamba panašiai. Ji tvirtina, jog pasaulio vadovai be išlygų apvylė jaunąją kartą ir visa žmonija tiesia trajektorija krenta žemyn. Labai atsiprašau, bet tai ne tiesa. Nedideliam pavyzdžiui pasakysiu, jog per pastaruosius kelis dešimtmečius pasaulinės organizacijos bendrų pastangų dėka sugebėjo įveikti arba bent jau smarkiai sumažinti nemažą pavojingų ligų skaičių, Afrikoje šiandien jau retai išvysite vaikus su nuo bado išpampusiais pilvais (nors pašaus tipo nuotraukos vis dar yra naudojamos lėšoms rinkti) bei drastiškai krito žmonijos neraštingumo lygis. Pavyzdžių yra ir daugiau.

Vis tik Gretos žinutė lieka aiški. Vakarų pasaulis nesirengia mažinti savo išmetamo CO2 kiekio ir dėl to visi pražūsim. Štai čia man kyla didžiausias klausimas. Ar tikrai vakarų pasauliui pradėjus mokėti didesnius mokesčius klimato kaitos sprendimams įgyvendinti ar nustojus skraidyti lėktuvais mes tikrai pasieksime norimą rezultatą? Atsiprašau, bet nemanau. Kodėl? Todėl, kad šiuo metu didžiausia pasaulio teršėja yra Kinija su savo nevaldoma pramone, visiškai netausojančia aplinkos. Taip, pasaulinio spaudimo ir nepakeliamo smogo dėka šalis perkėlė didžiąją savo jos dalį į Indiją, bet žemės ozono sluoksniui nuo to nulis emocijų. Bet apie tai niekas nekalba.

Iš tiesų gerai įsiklausius į garsiąją Gretos kalbą ‘’how dare you?’’ galime pastebėti, jog ją būtų galima pritaikyti daugeliui temų vos pakeitus keletą žodžių. ‘‘Mums jau užtenka‘‘ ‚‘‘jūs mus nuvylėte ir mes pagaliau tai supratom‘‘ ‚‘‘mes jums neatleisim‘‘‚ ‘‘pakelkit skurstantiems senjorams pensijas!’’ puikiausiai dera, jums ne?

Paklausit kodėl aš apie visa tai kalbu ir kabinėjuosi prie atkaklios mažos (ne tokia ji jau maža kaip žiniasklaida ją įvardija, ypač jei palyginsime ką patys veikėme būdami šešiolikos) mergaitės norinčios pasauliui tik gero? Ogi todėl, jog situacija kiek gluminanti. Istorija rodo, yra būta ne vieno tokio vaiko aktyvisto. Kodėl? Todėl, kad vaiko figūrą sunku ignoruoti. Kai apie problmą kalba suaugęs žmogus, oponentai gali jį be skrupulų sumalti į miltus, o jei to nepakanka iškasti kažką iš jo asmeninės biografijos, kas nuteiktų visuomenę prieš. Na, o ką tu pasakysi prieš vaiką? Vien bandymas pašiepti jo idėjas sukels pasipiktinimą, nes na kaip tu drįsti kažką blogo pasakyti prieš vaiką, liaudies prieše tu! Kaip jums atrodo kodėl Leonardo DiCaprio, jau ne vienerius metus kalbantis apie klimatą, nesugebėjo atkreipti tiek dėmesio nei ši niekam nežinoma švedė mergaitė? Juk jis taip pat veikia vien savo iniciatyva yra garsus ir turi resursų. Ogi todėl, kad vaikus visi myli, vaikams mes jaučiame emocinį palankumą ir tai suuodę lobistai jau ne pirmą kartą imasi naudoti.

Greta Thunberg teigia, kad už jos niekas nestovi. Nei neigsiu nei patvirtinsiu šį faktą. Vis tik pasvarstykime kam jos veikla gali būti naudinga apart atsidavusių aplinkosaugos aktyvistų. Politikoje yra tokia taktika, kuomet sukuriama problema arba iškeliamas visuomenės priešas tam jog nukreiptų žmonių dėmesį, o valdininkai toliau ramiai užsiiminėtų tuo kuo užsiiminėjo ir taip sakant nieks labai proto neknistų. Šią taktiką labai myli mūsų kaimynėlis Putinas, karts nuo karto vis pradėdamas kokį karą, kad pavargusiems tautiečiams būtų aiškiau ko jie vargsta. Arba net pats Trumpas grasindamas atominiu karu su šiaurės Korėja. Galit pagalvot, kad nemaža dalis amerikiečių net nenutuokia kur ta Šiaurės Korėja, bet va kad ji kelia grėsmę žino visi (apie tai prisegsiu labai linksmo socialino eksperimento video, nors jis ir ne visai į temą nuotaiką pakels). Taigi šiandien visi žiūri į Gretą. Bet niekas nežiūri į Kiniją. Visi matė kaip ji prisišvartavo New York‘e, bet niekas nežino, kad dar didesnė problema už CO2 ore yra sunkusis metalas mūsų vandenyse bei kaupiasi žuvyse kurias valgome ar tas pats plastikas, kurio mikro dalelių jau randama ir žmogaus kūne. Taip pat jai užėmus eterį staiga nutilo kalbos apie JAV karinius veiksmus bei tai kiek šalis išleidžia karo pramonėj, ir kiek skiria išsilavinimui ar medicinos apsaugai, apie ką prieš klimato kaitos sumit‘ą buvo pradėta kalbėti. Kai pagalvoji kažkaip keista…

Na, o galiausiai mane gluminantis faktas yra tas, jog Greta labai nemėgsta kalbėti nepasiruošusi. Ji yra labai išsilavinusi paauglė, kuri argumentam paremti visuomet pasitelkia mokslą, bei nekalba iš lempos. Bet štai kai tik jai yra užduodamas klausimas į kurį matomai nėra pasiruošta atsakyti ji bando išsisukti arba visai pasimeta. (video link‘as apačioje) Galbūt tai dėl aspergerio sindromo? Na taip, šis sindromas pasireiškia bendravimo sunkumais, bet taip pat ir didele koncentraciją į vieną sritį, tad su klimato kaita ar Gretos ir jos siekėjų siunčiama žinute susiję klausimai jos neturėtų trikdyti…

Apibendrinant, išvadas aš paliksiu Jums pasidaryti patiems. Aišku tik viena. Greta atlieka milžinišką darbą vardan to, kuo ji nuoširdžiai tiki. Jai pavyko atkreipti pasaulio dėmesį į klimato atšilimo problemą ir tuo sudominti kitus planetos paauglius. Čia nėra jokios abejonės. Abejonių, bent jau man, kyla tuomet, kai pabandau pasvarstyti kas slypi už šios mergaitės ir žmonių, kurie ją iškėlė į paviršių. Būti paaugliu niekada nėra lengva, o juo labiau paaugliu turinčiu aspergerio ar tai panašaus tipo sindromą. Niekas negali būti tikras kaip tai paveiks jos psichologinę būsena kai dėmesys nuslūgs ir iš pasaulio garsenybės ji atvirs į paprastą paauglę. Tačiau jos tėvai ir kiti atsakingi už ją žmones turėtų suprasti riziką. Na o mums belieka tik tikėtis, kad Gretos darbas bent nenueis per niek ir 2100 metais nepaskęsim užtvindyti padidėjusio jūros lygio.

Laukite tęsinio apie kitus, prieš Gretą buvusius aktyvistus vaikus. Manau palyginimai bus visai įdomūs.

Jūsų, L.

Šaltiniai:

• Rich Lowry for National Review – Don’t listen to Greta Thunberg
• Jayashree Nandi for Economic Times – India and China Account for Over Half of Global Deaths Due to Air Pollution: Report
• Gretai sunkiai sekasi atsakyti į klausimus – https://www.youtube.com/watch?v=0bwLt_5t73g
• Kiek amerikiečių žino kur yra Šiaurės Korėja – https://www.youtube.com/watch?v=-ugJZhL-cbc

Štai pirmasis tikras tinklaraščio įrašas ir mes valso žingsneliu šokame į labai svarbią temą apie kurią iš pirmo žvilgsnio atrodytų nėra daug ko diskutuoti. Tai atsparumas. Dažnai atsparumas mums asocijuojasi su teigiamomis savybėmis. Pavyzdžiui, turėti vandeniui atsparų laikrodį arba smūgiams atsparų mobilųjį telefoną yra puiku. Kalbant apie pastaruosius gera proga prisiminti tuos senus bandymų video youtubeje, kur žmonės plodavo atspariais smūgiams tariamus telefonus į sieną ir už kelių sekundžių verkdavo šiems pabirus į šipulius. Ekspermentatoriui liūdna. Žiūrovams smagu. Stebėtojų yra daugiau, tad prielaida lieka ta pati – atsparumas gerai. O ar pagalvojote, jog kai kada gali būti ir negerai?

Štai ir prišokame prie rimtos temos –  atsparumas antibiotikams, kuris deja nėra nei linksmas nei smagus.

Daugelis turbūt žino šį bei tą iš istorijos, bei tai jog antibiotikų (o tiksliau pirmojo modernaus antibiotiko – penicilino) išradimas sukėlė tikrą bumą pasaulyje. Staiga medicina tapo pajėgi nugalėti daugelį iki tol dažnai mirtinomis buvusių ligų, tokių kaip sifilis, (beje pirmieji antibiotikai ir buvo išbandytas būtent su šia bakterija, mat nepaisant to ką seneliai kalba, visais laikais būta mėgėjų pasikutenti nesusituokus, o ir dar kiek), plaučių uždegimas, meningitas ir daugelis kitų. Taip pat gana greitai atėjo suvokimas, jog naujieji stebuklingi vaisteliai gali gydyti ne tik žmogiškas, bet ir gyvulines infekcijas. Viso to pasėkoje greitai žmonių gyvenimo trukmė ir kokybė pagerėjo (jei atmesime pasaulinius karus), o ir gyvuliukai mažiau sirgo. Žodžiu visi linksmi ir laimingi, na nebent tą  nuo ligų pagydytą, bet galiausiai paskerstą ir iškeptą paršelį. Čia labai norėtųsi dėti tašką ir sakyti, kad taip gyvensim visada. Deja.

Šiuo metu antibiotikų atsparumas yra viena iš didžiausių pasaulinės sveikatos problemų. Vis daugėja atvejų kuomet žmonės suserga ligomis, kurių bakterijos yra išvysčiusios šį atsparumą. Tokių žmonių gydymas trunka žymiai ilgesnį laiką, yra brangesnis ir pavojingesnis, nes dažnai pagalbon pasitelkiami naujos kartos vaistai, kurie yra ne tokie veiksmingi bei turintys daugiau ir nemalonesnių šalutinių poveikių.  Vienas iš labiausiai bauginančių antibiotikams atsparių pavydžių yra atspari tuberkuliozės atmaina, bet apie ją smulkiau papasakosiu kitame įraše.

Tai ką gi mums daryti,- turbūt paklausite. Pirmiausia, tai nepanikuoti, o pabandyti suprasti kodėl ir kaip tai vyksta.

Pradėkime nuo to, jog ligas sukelia trys pagrindinės sukėlėjų grupės. Tai yra bakterijos, virusai ir grybai. Antibiotikai žudo tik vieną iš jų. Kurią? Duosiu užuominą. Pats žodis antibiotikas skamba jau panašiai kaip ir bjaurybės, po kurių invazijos mums neretai būna labai bloga. Eureka, tai yra bakterijos. Bakterijos kaip ir viskas šioje žemėje evoliucionuoja, prisitaiko, tobulėja ir taip po truputį įgauna atsparumą savo žudikams, kurie beje praktiškai nepasikeitę, naikina jas jau gerokai daug laiko. Taigi, būtent jos, bakterijos, tampa atspariomis veikliosioms medžiagoms, o ne žmonės ar gyvūnai.

Visa tai skamba labai pesimistiškai, tiesa? Juk, jei bakterijos keičiasi pačios, užtenka tiesiog apsikrėsti ir taip vaistams atsparios ligos plis? Na, atsakymas ir taip ir ne.

Tiesa ta, jog mes dažnai neatsakingais savo poelgiais patys prisidedame prie bakterijų tobulėjimo iki superbakterijų. Kad nustoti tai daryti galiausiai reikia kartui ir visiems laikams suprasti, jog antibiotikai veikia tik BAKTERIJŲ sukeltas ligas. Tai įsisavinus taps aišku, jog ne kiekvieną kartą pajautus peršalimo ir ar kitos ligos simptomus mums reikia jų griebtis.

Tuomet kaip atskirti virusinę infekciją nuo bakterinės? Šis klausimas jau yra kiek sudėtingesnis ir vienintelis žmogus, kuris tikrai turėtų tai daryti ir yra Jūsų gydytojas. Deja mes lietuviai vis dar mėgstam kada ne kada patys jais pažaisti. Šis hobis ypač išryškėja atėjus  nuostabiąjam metų laikui kai mylima žemelė pavirsta į drėgną pliurzą ir pradeda kamuoti peršalimai arba aplanko ponia gripo epidemija. Daugelis mūsų 21 a išlepusių žmonių vos pajutę pirmuosius simptomus ima gerti bet ką bele tik pamačytų. Dažnas tuomet ir prisimena, jog greičiausiai suveikia antibiotikai.

Nors jau kuris laikas antibiotikai Lietuvoje nėra parduodami be recepto, dažna bobulytė pasiraususi vaistų stalčiuje atranda vieną kitą tablečių likutį ir skuba gelbėti savo ligos kamuojamą anūkėlį šventai tikėdama, jog daro gerą. Vis tik ji kaip ir jos anūkas nežino, jog gripas visais atvejais yra viruso sukelta liga, nuo kurios padėti gali tik antivirusiniai vaistai, lova bei naminis vištienos sultinys.  Ar esate pastebėję jog kone kiekvienais metais kilus rimtai epidemijai gydytojai prašo ligonių neplūsti klinikų, o likti namuose ir gerti daug skysčių? Tai yra dėl to, jog Jums net ir prasikankinus eilėje su aukščiausia temperatūra ir apkrėtus kitus klinikos pacientus, jie vis tiek negalės skirti jokių rimtų vaistų, o dar ir nuduos velnių, kad nesiilsint ir didinate riziką susirgti komplikacijomis. Ir vis tiek tai kiekvienais metais piktina bobutes, ir vis tiek kiekvienais metais jos neklauso ir eina.

Dar vienas atvejis kuomet mes patys prisidedame prie vieno ateities didžiausių medicinos iššūkių yra kuomet gydytojo pasikirtus antibiotikus vartojame ne pagal tikslias instrukcijas, bet vėl pagal tai kaip mums patiems atrodo geriau. Štai ir dažnas scenarijus. Antibiotikai dažnai veikia greitai, tad dažnai jau po poros dienų vartojimo mes atsibundame jausdamiesi sveiki kaip ridikai. O jei, žmogau, pasveikai tai kam tie vaistai? Dar kažkur girdėjai, kad ir kepenims tabletės kenkia. Taip taręs sviedi nebaigtą pakuotę į šoną ir skubi džiaugtis gyvenimu. Staiga, ups… Po poros dienų vėl blogą, čiumpi atgal nusviestas tabletes, o šios jau taip efektyviai nebepadeda. Kodėl? O todėl, jog pirmiesiems antibiotikams ėmus veikti pirmos miršta silpniausios bakterijos ir mes staiga pasijuntame geriau. Vis tik, stipresnės lieka gyvos. Nustojus gerti vaistus išgyvenusios, ne tik pradeda daugintis toliau, bet po antibiotikų antplūdžio dar ir būna įgavusios imunitetą ir kaip kokie terminatoriai kovoja prieš vaistus aršiau.

Štai Jums ir išvada – kiekvieną kartą kai geriame antibiotikus ne pagal paskirtį mes didiname riziką, jog mūsų organizme esančios bakterijos įgaus atsparumą.

Žinoma, neatsakingas antibiotikų vartojimas išsivysčiusiose šalyse, kur jų prieinamumas yra smarkiai ribojimas, tėra tik ledkalnio viršūnė. Blogiausia situacija yra šalyse ir regionuose, kur vaistai yra vargiai prižiūrimi, jų gali gauti bet kas ir bet kokių ir suprantama infekcijų plitimas yra žaibiškas. Tose šalyse reikalingi politiniai sprendimai, kuriuos paskatinti tarptautinė bendruomenė turi tik labai mažai tikros galios. Bet mes vis tiek nesame apsaugoti, nes bakterijos negerbia sienų, neturi pasų tad ir keliauja laisvai. Antibiotikų atsparumas kelia grėsmę visam pasauliui. Jei išplis vis daugiau infekcijas sukeliančių bei vaistams atsparių bakterijų sutriks visa modernioji medicina ir tokios praktikos kaip organų transplantacija, chemoterapija ar tai paprasčiausios operacijos kaip apendicito šalinimas bei cezario pjūvis.

Taigi mieli draugai dabar jau žinokit kaip veikia antibiotikai, nuo ko ir kaip juos reikia vartoti, o dar geriau ir bobutes pamokykit. Liepkit joms pasiskiepyti nuo gripo, o jei vis tik susirgtų gulėti ir gerti daug skysčių. Ir patys taip darykit. Ir virusai savaime išdvės. O jei gydytojas skyrė antibiotikų išgerkit visa kursą iki galo ir kitam kartui tos pusės pakuotės netaupykit. Vis tiek ji vargiai padės. Vien žo, būkit sveiki, smagūs ir linksmi.

Jūsų L.

Šaltiniai:

• World Health Organization – Antibiotic Resistance
• Centres of Disease Control and Prevention – How Antibiotic Resistance Happens
• R. I. Aminov – A Brief History of the Antibiotic Era: Lessons Learned and Challenges for the Future